Lietuvos miestų herbai kitaip

4301 views

Ar esate juos matę?

Valstybinius atributus – vėliavą ir herbą – žinome visi. Lietuvoje, kiekvienas miestas turi savo herbą, tačiau kiek iš jų mes atpažįstame ir ilgai nemąstę galime juos įvardyti?

Štai kad ir Vilniaus miesto herbas.

Dauguma nedvejodami atsakytume, jog esame jį matę ir tikrai žinome.

Tačiau mūsų žinios dažniausiai apsiriboja ties tais miestais, kuriuose gyvename patys. Ne visi herbai atrodo taip išdidžiai ir gracingai, kaip Vilniaus. Visi jie turi savo istoriją, kai kurie atrodo bauginantys, kituose neįmanoma suprasti, kas gi ten pavaizduota. Pasižvalgykime po kelis herbus, kurių veikiausiai nesate matę. Perspėjame: daugelis jų atrodo juokingai, tuo tarpu kiti verčia pasukti galvą, tačiau visi – dalis mūsų šalies istorijos.

Herbai su drakonais

Ne paslaptis, jog vienas labiausiai mėgstamų mitinių gyvūnų – drakonas. Kokia galybė knygų, filmų ir serialų, vaizduojančių šiuos esą viduramžiais egzistavusius gyvūnus. Rytų civilizacijų drakono įvaizdis skiriasi nuo mūsų, europinio suvokimo. Rytuose drakonas – dievybė, padedanti žmogui ir prižiūrinti gamtą bei įvairius reiškinius. Tuo tarpu Europoje sukurtas drakonų įvaizdis – visiškai kitoks. Čia drakonai vaizduojami kaip baisūs gyvūnai, dažnai užgrobiantys pilis su visais turtais, kartais net ir su princesėmis. Riterių kulte taip pat pabrėžiama, jog narsiausi kariai – žudė drakonus, taip gelbėdami žmones. Neapsieita, žinoma, ir be religijos.
O kaip gi pas mus, Lietuvoje? Pažiūrėjus į kelis herbus matome, jog ir savo mažoje valstybėje kažkada turėjome drakonų, tačiau, kad ir kaip būtų gaila, juos išnaikino angelai ir narsūs kariai. Ką gi, jei mylite drakonus ir norėtumėte, jog jie vis dar būtų gyvi galite kaltinti šiuos miestus:

Joniškis. Neapseita be pagalbos iš dausų.

Marijampolė. Be jokio pasigailėjimo.

Nemenčinė. Vėl Dievo siųsta pagalba.

Palomenė. Na ir kuo gi religijai taip neįtinka drakonai?

Prienai. Turbūt tas pats riteris iš Marijampolės, vieno drakono jam neužteko.

Mistiniai gyvūnai

Pažvelgus į šiuos herbus, kyla noras klausti – kas galėjo sugalvoti tokius keistus gyvius? Kaip juos pavadinti vienu žodžiu? Galbūt jūs turite kokių nors idėjų? Pasižvalgykime.

Birštonas. Fantastinė šokanti auksinė žuvis, su vandens čiurkšle. Kodėl atrodo, jog ji šypsosi, it kažką regztų?

Grendavė. Vilko ir žuvies hibridas. Viskas būtų gerai, jei toks gyvis išties egzistuotų…

Siesikiai. Čia bent jau nereikia galvoti pavadinimo. Šis žmogaus ir arklio hibridas vadinamas hipokentauru, tačiau net jei tai būtų normalus gyvūnas, jam vistiek nepasisekė, nes jo uodega – ant kūno kažkodėl pykstantis žaltys.

Viešvilė. Matyt lietuvius žavi idėja, jog kažkas gali gyventi ir sausumoje, ir vandenyje. O jei dar būtų greitas? Telieka sukryžminti žirgą su žuvimi. Nors žirgui, rodos, ši idėja nelabai patinka.

Zarasai. Dar vienas hibridas, bandantis gyventi sausumoje ir vandenyje. Sunku pasakyti, jis išsigandęs, ar viso labo nori likti nepastebėtas? Norint sužinoti, reiktų sukryžminti stirną su žuvimi, galbūt tuomet gautume tikslesnį atsakymą.

Herbai su gyvūnais

Visi mylime savo gimtus miestus ir miestelius, nesvarbu kur gyvename. Daugiausia dėmesio sulaukia didmiesčiai, tokie kaip Vilnius, Kaunas, Panevėžys ar Šiauliai, turintys lietuviškus stereotipus. Jei išgirstame ką nors juokingai šnekant apie savo gimtus kraštus, pripažinkime, šypsena aplanko ir mūsų veidus. Šioje dalyje aptarsime, kokius šmaikščius ir įdomius miesto herbus turi Lietuvos miestai, apie kuriuos dauguma šalies gyventojų net nenutuokia.

Andrioniškis. Jau pats miestelio pavadinimas skamba šmaikščiai, tačiau miesto simbolis – pelėda – nesupranta, kodėl jūs juokiatės. Nors pelėda visuomenėje laikoma išminties simboliu, tačiau Andrioniškio pelėda, sprendžiant iš žvilgsnio, jūsų juokų neperpranta.

Bartninkai. Pamačius lokį Lietuvoje, turbūt daugelis ne juokais išsigąstume. Bartninkų lokys toks kietas, jog nelaukia, kol medus bus suneštas – paprasčiausiai jį iščiulpia iš pačių bičių. Drįstame teigti, jog tai drąsa, prilygstanti Chuck Norris‘ui.

Batakiai. Bėdos po vieną nevaikšto, lokiai, veikiausiai, irgi. Bartninkų lokio bičiulis iš Batakių, dygliuota kuoka apsiginklavęs ir per liepsnas einantis gyvūnas. Jis tikrai neatrodo laimingas, jus matydamas.

Išlaužas. Net sunku patikėti, kad Lietuvoje yra miestelis tokiu pavadinimu. Tiesą sakant, šis herbas net nestebina. Pažiūrėkite į miesto pavadinimą, o jei jis jūsų neįtikino, herbas turėtų padėti susivokti, kodėl jis toks yra.

Jūrė. Dar niekuomet ilgaragis ožys neatrodė taip kerinčiai, nei Jūrės herbe. Kad ir koks laimingas jis neatrodytų, tačiau nepamirškime, jog ragai lieka ragais, kad ir po kokiais žiedais jie nesislėptų.

Kaišiadorys. Į šį herbą reikia gerai įsižiūrėti, jog suprastum, kas jame vaizduojama. Iš pradžių gali pasirodyti, kad tai gyvatė iš žaidimo „Snake“, kurį visi žaisdavome senosios kartos mobiliuosiuose telefonuose. Padėsime jums – tai keturi žirgai, bėgantys skirtingomis kryptimis. Nebandykit perbėgti jiems kelio, nes galite būti sutrypti!

Krosna. Kad ir kaip mylite paukščius, tačiau į gervę, laikančią auksinį alebardą, reikėtų žiūrėti kiek atsargiau. Na tai kas, kad ji neturi rankų, kuriomis galėtų juo užsimoti. Panašu, jog jos kojos pakankamai ištreniruotos.

Labanoras. Rodos, jog ten tik nuostabūs miškai ir puiki vieta poilsiauti. Tačiau neišsigąskite, jei išgirsite dūdmaišio skambesį, link jūsų gali artintis „pikts šerns“, pučiantis Labanoro dūdą.

Lazdijai Gal briedis ir nėra agresyvus, tačiau juk nenorėtumėte, jog jis jus palaižytų..? Panašu, kad raguotis tam nusiteikęs.

Mosėdis. Posakis „neštis akmenį užantyje“ įgauna visai naują prasmę. O gal šis lokys jį suprato pažodžiui?

Pasvalys. Ar tik mes šiame herbe įžvelgiame panašumą su „Chicago Bulls“ krepšinio komandos logotipu?

Radviliškis. Nors patys radviliškėnai tvirtina, kad iš šio žirgo burnos sklinda šviesta, mes drįstume ginčytis. Kanopas turintys gyvūnai yra žinomi dėl savo įpročio spjaudytis.

Salakas. Taip taip, Salakas, o ne sakalas. Tačiau herbe sakalas, tad koks skirtumas? Atrodo, jog šis sakalas nori pašventinti ir pamokyti teisingo gyvenimo būdo asmenis, turinčius piktų kėslų.

Šiauliai. Tiksliau – Šiaulių rajonas. Jei iki šiol manėme, kad tai pavojingas miestas, šis herbas tik sustiprina tokį įvaizdį. Per daug bijoti nereikia, nes šis stileiva daugiau galvoja apie madą: kaip prie ginklo ir skydo gražiai dera jo nagų lako spalva.

Užusalis. Bebrai labai retai puola žmogų, bet panašu, jog šis – išimtis. Kraujo spalvos dantys ir nagai – puikiausias perspėjimas. Keliaudami per Užusalį, saugokitės, kad neužpultų pikti bebrai.

Žemaičių Naumiestis. Kad ir kokie nuostabūs gyvūnai yra didžiosios katės, sutikus vieną, dar ir ginklą įsikandusią, derėtų bėgti. Bėgti ir neatsigręžti.

Mažonai. O Mažonų miestui tiesiog nepasisekė… Ragai.

Įdomiausio ir keisčiausio herbo titulas – Gražiškėms

Šio miestelio pavadinimas jums turbūt nieko nesako. Nesakė ir mums, todėl nusprendėme jį surasti. Pasirodo, jis tarp Vilniaus ir Alytaus. Miestelis nedidelis, tačiau žymus savo švente „šyvio šokdinimu“ (švenčiama tarp Kalėdų ir Trijų Karalių), kurios metu persirengėliai lanko sodybas.
Pasirodo jog šyvis – Gražiškių herbo personažas, kurį apibūdinti sunku.

Tai pilotas, kapitonas, ar… žirgas? Suprasti tikrai sunku, bet šis herbas kelia šypseną. O kaip reaguotumėte, sutikę tokį persirengėlį gatvėje? Sakote, neįmanoma? Dar ir kaip įmanoma!

Dabar jau matėte viską.

komentarai

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Virtuvė

Virtuvės nesėkmės

Nes kartais nepasiseka visiems

6478 views
Linksmybės

30 nuotraukų, padarytų sekundę iki neišvengiamo

Įvykiai, kuriuos per vėlu sustabdyti

5641 views